Mūsų pasaulėžiūra, jausmai ir emocijos tiesiogiai veikia tiek gyvenimo būdą, tiek sveikatą. Ar girdėjai frazę: „visos ligos kyla iš nervų“? Būtent tai daro psichosomatika, kurdama logines grandines ir nustatanti priežastinius ryšius tarp ligų, kūno patologijų ir patiriamo streso.
Šiandien atidžiau panagrinėsime 10 bendrų neigiamų emocijų, kurios kiekvieną dieną sistemingai šlifuoja mūsų sveikatą, pablogina gyvenimo kokybę ir atima jaunystės bei gyvybingumo metus.
10. Vienatvė: širdis
Daugelis žmonių pastebėjo, kad vienatvės ir liūdesio metu tarsi kažkas suspaudžiamas širdies srityje. Taigi ilgesys konkretaus žmogaus, artimųjų, visuomenės atžvilgiu apskritai pasireiškia. Tačiau žmogus gali pakeisti savo požiūrį į vienatvę, nes jis yra visavertis kaip savarankiškas asmuo, o produktyviai veiklai jam visai nereikia kitų žmonių. Iš vienatvės dažnai norisi „rėkti kaip vilkas“, dėl kurio skaudaus netikras suspaudžia mūsų širdį. Organizmas taip pat gamina streso hormonus (pvz., Kortizolį), kurie nusidėvi centrinei nervų sistemai, sukelia depresiją ir apatiją bei veikia miego kokybę. Šie momentai, savo ruožtu, lemia slėgio padidėjimą, sutrikusį kraujotaką ir padidėjusį širdies raumens krūvį. Manoma, kad žmonės, kenčiantys nuo vienatvės, turi padidintą insulto, širdies priepuolio ir koronarinės širdies ligos riziką.
9. Nerimas: skrandis ir blužnis
Jaudulio būsenoje organizme pasiskirsto toksinai, į kuriuos virškinimo sistema reaguoja. Dėl to dažnai pastebime fizinius nerimo simptomus - susitraukia skrandis, pykina, prasideda ūmus viduriavimas ir kt. Nepamirškite, kad susijaudinimas turi įtakos miego kokybei, o tai reiškia, kad kenčia visi vidaus organai, įskaitant blužnį ir virškinimo traktą. Kilus nerimui, daugelis žmonių pradeda nervintis maistu, todėl ateityje skrandis įpranta reaguoti į stresines akimirkas gamindamas druskos rūgštį. Jei ne iš karto organizuosite užkandį (o susijaudinę žmonės dažnai atsisako valgyti), tada skrandžio sultys pradės korozuoti gleivinę, sukeldamos kolitą, rėmuo, gastritą ir kitus nemalonius simptomus.
8. Dirglumas ir neapykanta: kepenys ir širdis
Tokios ryškios emocijos dažnai visapusiškai atsispindi sveikoje: svyruoja kraujospūdis ir širdies ritmas, todėl padidėja raumenų, nervų sistemos ir psichikos apkrova, kenčia imunitetas. Dėl to jaučiame krūtinkaulio skausmą, patiriame hipertenzinę būklę, pastebime aritmiją ir tachikardiją. Esant stipriam dirginimui ir neigiamumui, kūnas gamina tankus molekules su toksinais, kurie nedelsiant filtruojami kepenyse, pažeisdami jo audinius.
7. Baimė: antinksčiai ir inkstai
Intensyvios panikos ir baimės jausmas destabilizuoja inkstų ir antinksčių darbą. Pavojingoje situacijoje organizmas pateikia apsauginę reakciją: stuporas, sumažėja energijos sąnaudos, sulėtėja kraujotaka ir kvėpavimo dažnis. Visi šie procesai veikia vidaus organus ir sistemas. Antinksčiai, pavyzdžiui, pradeda aktyviai gaminti streso hormonus, dirbdami dėl dilimo. Urogenitalinė sistema taip pat būna tonizuojanti (daugelis panikos metu pradeda norėti „šiek tiek“), todėl inkstai sunkiai dirba. Dažnai stiprus išgąstis išprovokuoja inkstų ir antinksčių spazmus ir skausmą, kurie gali sukelti apatinę nugaros dalį. Vienas iš tipiškų inkstų pažeidimo simptomų yra šlapimo pūslės sfinkterio susilpnėjimas ir šlapimo nelaikymas pavojingoje situacijoje.
6. Pyktis: širdis ir kepenys
Pyktis žmoguje dažnai kyla kartu su neviltimi, situacijos nesupratimu, pasipiktinimu, nusivylimu. Užuot supratęs konfliktą ir išmokęs išmoktas pamokas, žmogus praleidžia vertingus energijos ir sveikatos vienetus, provokuoja ginčus, lieja nepasitenkinimą aplinka. Atsižvelgiant į stresą, keičiasi pulsas ir slėgis, indai susiaurėja, o tai lemia aritmiją, tachikardiją, krūtinkaulio skausmą. Dažnai pykstantiems žmonėms padidėja arterijų sienelių plyšimo ir širdies priepuolio rizika. Taip pat pykčio metu padidėja uždegiminių citokinų molekulių, kurias filtruoja kepenys, lygis, o tai daro įtaką jos sveikatai ne pačiu geriausiu būdu.
5. Stresas: širdis ir smegenys
Depresija, lėtinis stresas ir nepasitenkinimas gyvenimu nusidėvi mūsų nervų sistemai, kurios vainikėlis yra smegenys. Dėl to padidėja hemoragijos ir insulto rizika, sumažėja koncentracija ir našumas, pablogėja atmintis ir koordinacija. Stresas provokuoja slėgio ir širdies ritmo šuolius, dėl kurių atsiranda širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat yra tiesioginis ryšys tarp streso veiksnių ir žmogaus noro vartoti alkoholį, rūkyti, vartoti toksinius vaistus, persivalgyti ir pan. Visi šie punktai neigiamai veikia kraujagysles, todėl pablogina smegenų ir širdies darbą.
4. Liūdesys ar sielvartas: plaučiai
Nepatenkinti žmonės dažniau suserga, patiria diskomfortą krūtinkaulyje, dėl to jų plaučiai yra suspausti ir sutrinka kvėpavimas. Ar jautėte, kad pasidarė sunkiau kvėpuoti, kai jus apėmė stiprus pasipiktinimas ar sielvartas? Jei nuolat gyvenate šia liga, tada bronchai ir plaučiai pripranta susiaurėti, o tai sukelia skausmingą mėšlungį, todėl padidėja astmos ir kitų bronchų ligų rizika. Jei jums tikrai liūdna - geriau verk, arba papasakok mums apie savo emocijas, kurios leis atsikratyti širdies „akmens“ ir giliai kvėpuoti.
3. Pavydas ir pavydas: smegenys, tulžies pūslė ir kepenys
Emocijos, susijusios su mūsų ego, veikia visus vidaus organus vienu metu. Paprastai pavydo ar pavydo momentu žmogus susikoncentruoja ties savo jausmais ir jausmais, dėl to pablogėja jo mąstymas ir pablogėja gebėjimas analizuoti, tai yra, smegenys tiesiog „sutemsta“. Pavydo emocijos apkrauna ir kepenis, kurios verčiamos iš kraujo išfiltruoti streso hormonų (norepinefrino ir adrenalino) metabolitus. Atsižvelgiant į stiprias emocijas, gali būti sutrikdyta kraujotaka, dėl kurios kepenų ir tulžies pūslės procesai sustingę.
2. Šokas: inkstai ir širdis
Didelė staigmena, šokas ar kvailumas tiesiogine prasme stulbina žmogų, sukeldamas jam daugybę įvairiausių emocijų. Atsižvelgiant į tai, organizmas į kraują išskiria daugybę streso hormonų (kortizolio, adrenalino), kurie iš karto nusėda ant inkstų ir veikia Urogenitalinę sistemą. Smūgio emocijos, be abejo, sukelia kraujagyslių spazmą, kurio fone nuolat keičiasi kraujospūdis ir pulsas. Didelė staigmena dažnai išprovokuoja asmenį, turintį priešinfarktinę būklę, kurią reikia atsiminti hipertenzija sergantiems ir kitiems rizikos grupės pacientams. Jei dėl sukrėtimo atsirado skausmai šone ar krūtinkaulyje, tada stenkitės kuo greičiau apsilankyti pas nefrologą ir kardiologą.
1. Nerimas: skrandis, blužnis, kasa
Nerimas, kaip padidėjęs nerimo ir nesaugumo jausmas situacijoje, destruktyviai veikia daugelį vidaus organų. Dažnai, atsižvelgiant į šias neigiamas emocijas, išsivysto virškinimo trakto ligos: pablogėja gastritas ar kolitas, atsidaro vidinis kraujavimas, padidėja opų rizika. Nerimas neigiamai veikia kraujotaką, dėl to sutrinka vidinių neapsaugotų organų, tokių kaip blužnis, veikla. Taip pat pirmiausia kenčia endokrininė sistema, sutrinka kasos sekrecinė funkcija, o tai gali pabloginti diabetikų ir kitų pacientų būklę.
Savo jausmų, neigiamų jausmų ir šoko sąlygų valdymas yra pagrindinė užduotis, padėsianti išvengti akivaizdžių fiziologinių simptomų atsiradimo.