Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija kaupia ir lygina duomenis, gautus dirbant medicinos statistikams. Taigi sudaroma pasaulio mirštamumo statistika ir sudaromos populiariausios ligos ir kitos priežastys, dėl kurių mažėja gyventojų skaičius.
Ir jei išsivysčiusiose šalyse yra specialios sistemos ir įstaigos, kurios kaupia ir sistemina duomenis iš medicinos įstaigų, tada mažas pajamas gaunančiose šalyse ir subsidijuojamuose regionuose su analitika, visko labai trūksta. Dėl šios priežasties neobjektyvūs ir neišsamūs duomenys patenka į PSO. Taigi paaiškėja, kad pagrindiniai statistiniai duomenys sako, kad miršta nuo AIDS, onkologijos ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų, o yra ir daugybė kitų mirtinų ligų.
Pateikiame 10 dažniausiai pasitaikančių negalavimų, didinančių mirtingumo statistiką, pavyzdį.
10. Viduriavimas
Ir čia gali kilti protingas klausimas - kaip įprastas viduriavimas ar apsinuodijimas maistu gali sukelti mirtį? Nebent tai bus apsinuodijimas nuodingais grybais ar narkotikų perdozavimas. Deja, dažnai viduriavimas turi bakterinį ir infekcinį pobūdį ir netgi gali pasireikšti lėtiniu pavidalu. Štai kodėl pažengusi ligos stadija sutrinka virškinimo organų veikla, atsiranda sunki organizmo dehidracija. Pastaraisiais metais buvo tendencija mažinti mirtingumą nuo šios ligos. Tačiau prieš 3 metus šia liga susirgo beveik pusantro milijono pacientų vien per vienerius metus, tai yra labai rimtas rodiklis. Įdomu tai, kad kompetentinga maisto kultūra ir rankų higiena padės sumažinti riziką, tačiau tai yra tokios paprastos prevencinės priemonės.
9. Apatinių kvėpavimo takų infekcija
Ši grupė apima tokias sunkias ligas kaip įvairių formų (kapiliarinis ir ūmus) bronchitas, kokliušas, plaučių abscesas, pavojinga pneumonija ir, žinoma, epidemiologinis gripas. Dėl šios grupės padidėja pažeidžiamų grupių, ypač vaikų ir suaugusiųjų, mirtingumas. Sveikatos priežiūros organizacijos duomenimis, 2015 m. Nuo jos mirė daugiau kaip 3 milijonai žmonių. Infekcinių patologijų gydymas apima stiprių antibiotikų vartojimą, kurie taip pat turi šalutinį poveikį ir kenkia paciento imunitetui.
8. Tuberkuliozė
Pavojinga liga, kurią sukelia bakterija, paveikia aktyvius ir aktyvius gyventojus, dėl to sumažėja genofondas ir šalies galimybės. Beveik 95% mirčių nuo tuberkuliozės atsiranda besivystančiose šalyse. Prieš dvejus metus pasaulyje susirgo apie milijonas vaikų iki 14 metų, o galiausiai mirė 250 tūkst. Yra žinoma, kad penktadalis nuo tuberkuliozės nužudytų suaugusių pacientų rūkė cigaretes, kaljanas ar kramtytą tabaką, o tai įrodo blogų įpročių įtaką mirštamumui nuo ligos. Didžiausias bakterijų plitimas stebimas Azijoje (iki 45 proc. Atvejų), taip pat besivystančiose šalyse (Afrikoje, Indonezijoje, Filipinuose, Pakistane, Indijoje ir kt.).
7. Alzheimerio liga ir kiti psichiniai sutrikimai
Mirtingumas nuo patologijų, susijusių su demencija, pasaulyje nuolat didėja. Pažymima, kad kas 5 metus mirtingumas nuo Alzheimerio ligos ir panašių sutrikimų pakyla į dvi pozicijas, o jei 2000 m. Jis buvo 9 vietoje, kasmet nužudydamas apie 0,15 mln. Žmonių, tai 2015 m. Pateko į geriausiųjų trejetuką. mirties priežastys. Išlieka proporcija tarp lyčių - moterys suserga ir miršta maždaug 2 kartus dažniau nei vyrai.
6. Eismo įvykiai
Nuo transporto priemonių išradimo žmonės mirė ir toliau miršta nuo eismo įvykių. Kai kurie užmiega vairuodami, kiti yra apsvaigę, dar kiti neužsibūna patys ir maži vaikai, kiti tiesiog tapo atsitiktiniais įvykių aukomis. Iš trejų metų statistikos matyti, kad daugiau nei 75% piliečių yra vyrai. 2015 m. Per eismo įvykius žuvo 1,3 mln. Beje, žemo pragyvenimo lygio šalyse mirčių nuo kelių sužalojimų procentas siekia apie 28,5 atvejo 100 tūkst. Žmonių. Bendrasis koeficientas yra tik 18,3.
5. LOPL
Viena iš pagrindinių mirties priežasčių labai išsivysčiusiose JAV ir Europos šalyse yra kvėpavimo takų ligos. Pavyzdžiui, apie 5% pasaulio gyventojų kenčia nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Kasmet šia liga suserga apie 3 milijonai žmonių, o mirtingumas linkęs didėti dėl didėjančio tabako vartojimo ir ankstyvo šiuolaikinių žmonių kūno senėjimo.
4. Diabetas
Ši endokrininė patologija periodiškai užima 3 vietą pagal mirtingumą. Liga, kaip ir jos savininkai, taip pat kasmet priauga svorio, pavyzdžiui, per pastaruosius tris dešimtmečius diabetikų pasaulyje padaugėjo maždaug 4 kartus. Ir jei 2000 m. Nuo ligos mirė apie milijonas žmonių, 2015 m. Šis skaičius viršijo 1,5. Prieš 5 metus bendras pacientų skaičius buvo kiek daugiau nei 380 milijonų žmonių, tačiau mokslininkai prognozuoja, kad iki 2030 metų šis skaičius gali padvigubėti. Cukrinis diabetas labiau būdingas ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, kuriose nėra maisto kultūros.
3. Insultas
Keista, bet žmonės mirė nuo smegenų insulto rečiau nei per pastaruosius 15 metų. Nepaisant to, prieš metus liga iš gyvenimo atėmė daugiau nei 1,1 milijono.Vidutiniškai apie 38% mirusiųjų nuo širdies ir kraujagyslių patologijų yra insultas. Vis dėlto gydytojai prognozuoja mirtingumo tendencijos padidėjimą, nes vidutinė vyrų gyvenimo trukmė mažėja, o jų sveikata blogėja.
2. Plaučių, trachėjos ir bronchų vėžys
Tarp visų vėžio patologijų, kurios laikomos sunkiausiai gydomomis ir turinčiomis didelę atkryčio riziką, dažniausiai yra plaučių ir kvėpavimo sistemos vėžys. Pavyzdžiui, Rusijoje jis užima apie 17% visų onkologinių ligų atvejų. Prieš trejus metus liga iš viso atėmė 1,7 milijono žmonių. Pastebima, kad vyrai nuo viršutinių kvėpavimo takų vėžio miršta dažniau nei moterys. Galbūt taip yra dėl tabako vartojimo kultūros, kuri vis dar turi tam tikrą priklausomybę nuo lyties.
1. Koronarinė širdies liga
Sveikatos organizacijų teigimu, tarp širdies ir kraujagyslių ligų koronarinės ligos dažniausiai baigiasi mirtimi. Pavyzdžiui, 2013 m. Jungtinėse Valstijose nuo jos mirė apie 42% pacientų, sergančių širdies patologijomis. Per pastaruosius 15 metų širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinės mirštamumo priežastys. Taip pat pastaraisiais dešimtmečiais pastebima tendencija, kad vyresnio amžiaus vyrai padidina mirties nuo lėtinės smegenų išemijos ir išeminės ligos riziką.
Tokia statistika padeda sveikatos priežiūros institucijoms nustatyti tolesnes strategijas ir taktiką. Kai kuriose šalyse vykdomos vyraujančių ligų prevencijos programos, o ištekliai skiriami kritinėms medicinos sritims, kad būtų skatinami tyrimai ir ieškoma naujų vaistų.